VYSTYTOJAMS

Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas numato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija – Lietuvos Respublikos energetikos ministerija – organizuoja vėjo elektrinių plėtrai Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje reikalingų jūrinių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimą.

Viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra, vykdydama Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos suteiktus įgaliojimus, įvertino privalomų jūrinių tyrimų ir veiksmų poreikį Lietuvos Respublikos teritorinės jūros ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje teritorijoje, kurioje tikslinga organizuoti konkursą atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai.

Išsiaiškinus poreikį ir parengus būtinus dokumentus, reikalingus tyrimų ir paslaugų pirkimams organizuoti, viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra inicijavo su šiuo projektu susijusius tarptautinius viešuosius pirkimus, siekiant nustatyti paslaugų teikėjus, atliksiančius numatytus tyrimus ir paslaugas.

Vėjo elektrinių plėtra Lietuvos Respublikos jūrinėje teritorijoje Baltijos jūroje neatsiejama tiek nuo jūros dugno ypatumų, tiek nuo geologinės požemio sandaros. Jūrinio dugno reljefas bei jo geologinė sandara turi išskirtinę įtaką vėjo elektrinių konstrukcijų ir pamatų pasirinkimui bei infrastruktūros išdėstymui. 

Siekiant racionaliai planuoti vėjo elektrinių parko įrengimą, turi būti įvertintos visos galimos geologinės rizikos, išanalizuoti jūros dugne esantys objektai, tokie kaip pavojingos nuolaužos, nesprogusi amunicija ir kiti. 

Atsižvelgiant į tai, dviem etapais būtina atlikti skirtingo detalumo kompleksinius geologinius ir geofizinius tyrimus, jiems taikant kompleksinius inžinerinius, geologinius tyrimo metodus. 

Lietuvos energetikos agentūra tarptautinio viešojo pirkimo būdu atrinko jūros dugno geofizinius tyrimus atliekančius tiekėjus UAB „Geobaltic“ ir UAB „Garant Diving“. Pagal jungtinę sutartį veikiančios paslaugų tiekėjų grupės atstovai pristatė antrąją jūros dugno tyrimų ataskaitą. Ataskaitoje pateikti giluminių geofizinių-seisminių tyrimų Lietuvos jūrinėje teritorijoje, kurioje tikslinga organizuoti konkursus vėjo elektrinių plėtrai ir eksploatacijai, rezultatai ir išvados. 

Giluminius geofizinius–seisminius jūros dugno tyrimus Baltijos jūroje atlikę tyrėjai patvirtino, kad numatyta pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko teritorija yra tinkama šiai veiklai vystyti. 

Lietuvos energetikos agentūra paskelbė pirmojo vėjo elektrinių parko Baltijos jūroje jungties su sausuma jūros dugno tyrimų atlikimo paslaugų tarptautinius pirkimus. Su pirkimų dokumentais galima susipažinti Centriniame viešųjų pirkimų portale. 

Pirmuoju etapu buvo atlikta:

  • ištirta giluminė dugno geologinė sąranga: šio tyrimo metu atlikti gilieji geofiziniai seisminiai tyrimai, kurių tikslas – galimai aktyvių seisminių zonų (geologiškai jaunų tektoninių lūžių, kertančių visą nuosėdinę dangą) išskyrimas ir eliminavimas iš potencialių jūrinių vėjo elektrinių įrengimo teritorijų. Taip pat įvertinta ar planuojama jūrinių vėjo elektrinių parkų plėtra nepersidengia su kitų strateginių energijos išteklių paieškomis ir galima gavyba Lietuvos jūrinėje teritorijoje;
  • viršutinės dugno geologinės sąrangos ištyrimas: šio tyrimo metu atlikti seklieji geofiziniai seisminiai tyrimai, kurie yra svarbūs, siekiant ištirti geologinę dugno sandarą iki 100 metrų gylio nuo dugno paviršiaus, kadangi būtent ši dugno dalis yra ypač svarbi diegiant jūrinių vėjo elektrinių pamatus ir pasirenkant jų tipą. Šių tyrimų rezultatai taip pat yra svarbūs, planuojant kitų tyrimų apimtis.
  • dugno paviršiaus morfologijos ir paviršinių nuosėdų paplitimo ištyrimas. Šio tyrimo metu atliekti hidrografiniai-geofiziniai jūros dugno paviršiaus tyrimai, kurių tikslas – nustatyti jūros dugno reljefo ypatumus ir paviršinių gruntų sudėtį bei paplitimą. Ypatingas dėmesys atliekant šiuos skiriamas inžinerine prasme silpnų gruntų paplitimo zonų bei jų storio nustatymui.

Antruoju etapu planuojama atlikti:

  • gruntų mechaninių savybių ištyrimą: atlikus aukščiau išvardintus ir gavus jų rezultatus, atliekami inžineriniai geologiniai ir geotechniniai tyrimai, leidžiantys įvertinti gruntų mechanines savybes, kurios itin svarbios jūrinių vėjo elektrinių pamatų įengimui. Šių tyrimų metu, vadovaujantis ankstesnių tyrimų rezultatus, bus atliekamas vibro gręžimas, statinis zondavimas ir giluminis gręžimas, taip privalomai bus atliekami išgauto grunto mėginių litologiniai ir mechaninių savybių laboratoriniai tyrimai.

Trečiuoju etapu planuojama įvertinti Baltijos jūros dugno gruntų mechaninės savybes, kurios yra svarbios jūrinio vėjo elektrinių konstrukcijų pasirinkimui, kabelių tiesimui bei susijusios infrastruktūros vystymui.

Baltijos jūroje yra palankios sąlygos vystyti jūrinio vėjo parkus, rodo ispanų specialistų atlikti vėjo greičio ir kiti hidrometeorologinių parametrų tyrimai. Vienerius metus ispanų įmonė „EOLOS Floating Lidar Solutions SL“ tyrimus vykdė Lietuvos jūrinėje teritorijoje, kurioje planuojama vystyti 700 megavatų (MW) leistinos generuoti galios jūrinio vėjo elektrinių parką.

Ekonominis vėjo energijos panaudojimo Baltijos jūroje efektyvumas priklauso ir nuo palankių vėjo sąlygų jūroje, todėl vėjo ir kitų hidrometeorologinių parametrų matavimai parko teritorijoje yra itin svarbūs vėjo potencialo ir būsimos gamybos elektrinių parke pajėgumų vertinimui. Potencialiam parko vystytojui šie duomenys taip pat padės parinkti vėjo turbinų modelius, apskaičiuoti reikalingas investicijas, sumodeliuoti turbinų išdėstymą, jų eksploatavimo laikotarpį ir įsivertinti kitus svarbius aspektus.

Ekspertai atlikę duomenų analizę patvirtino, kad metiniai vėjo pajėgumų ir kiti hidrometeorologiniai parametrai sutampa su anksčiau modeliuotais skaičiavimais dėl prognozuojamo vėjo potencialo Baltijos jūroje. Gauti rezultatai patvirtina, kad Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius ir gali sėkmingai bei efektyviai vystyti jūrinio vėjo energetiką Baltijos jūroje.

Dviejose iš anksto numatytose Baltijos jūros vietose  buvo priinkaruoti du plūdurai su specializuota įranga. Visus metus skirtinguose aukščiuose nuo 10 iki 280 metrų buvo matuojamas vėjo greitis ir jo kryptis. Taip pat buvo fiksuojami: atmosferos slėgis, oro temperatūra, santykinis drėgnis, bangų aukštis, srovių stiprumas bei kryptis ir vandens lygis.

Išanalizuoti duomenis rodo, kad vidutinis vėjo greitis 100-200 m aukštyje siekia nuo 9,0 iki 9,6 m/s. Didžiausi vėjo greičiai buvo fiksuojami šaltuoju metų laiku: spalio bei gruodžio-kovo mėnesiais (vidutiniškai 10–13 m/s), o maksimalus vidutinis 10 minučių vėjo greitis per visą matavimų laikotarpį 150 m aukštyje buvo 28,6 m/s.

Fiksuotas stipresnis vėjas šaltuoju periodu dar kartą patvirtina jūrinės energetikos svarbą bendrame elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių metiniame balanse. Būtent šaltuoju periodu Lietuvoje saulės parkų gamyba nukrenta iki žemiausio lygio. Nuo didesnio vėjo greičio jūroje tiesiogiai priklauso elektros gamybos apimtys bei vystytojų pasirenkami galingesni turbinų modeliai.

Remiantis turimais duomenimis įvertinta ir dominuojanti vėjo kryptis   antrojo jūrinio vėjo parko teritorijoje, kuri yra svarbi vėjo elektrinių orientacijos parinkimui. Nustatyta, kad dažniau stebimi buvo vakarų ir pietvakarių vėjai.

Rinkos konsultacijos

2023 metų spalio 10 dieną vykusios konsultacijos prezentacija

2023 metų vasario 9 dieną vykusios konsultacijos prezentacija

Litgrid išankstinės prijungimo sąlygos

2022 metų gruodžo 15 dieną vykusios konsultacijos prezentacija

2022 metų lapkričio 10 dieną vykusios konsultacijos prezentacija

Rinkos konsultacijomis siekiame bendradarbiauti su jūrinio vėjo parkų aukciono dalyviais. 

Jūsų rūpimus klausimus kviečiame užduoti el. paštu offshorewind@epsog.lt.

  • Bendros konsultacijos su potencialiais aukciono dalyviais organizuojamos reguliariai.
  • Registracijos nuoroda bus paskelbta artėjant susitikimui.
  • Atsakymai į klausimus bus nuolat pildomi D.U.K. skiltyje.

 

Klaipėda – ateities jūrinės energetikos centras

Šiuo metu vyksta uosto krantinių jūros vėjo jėgainių krovai projektavimo darbai.

Įrengimo pabaigos data – 2026 m.

Dėl palankių sąlygų vėjo jėgainių plėtrai jūroje ir daugybės įgyvendinamų vėjo jėgainių projektų, Baltijos jūra tampa karštuoju tašku jūros vėjo pramonės plėtrai. Kad patenkintų augančią vėjo turbinų surinkimo, krovos ir vėjo jėgainių aptarnavimo paklausą, Klaipėdos uostas kuria reikiamą infrastruktūrą.

Jūros vėjo jėgainių surinkimo ir krovos terminalas

  • 40 t/m2 krantinių apkrova
    Iki 40 t/m2 apkrova krantinės dalyse, skirtose sunkiesiems kroviniams kelti.
  • Teritorija – 21 ha
    21 ha teritorija su patogiu privažiavimu keliais ir geležinkeliais, skirta vėjo turbinų surinkimui ir sandėliavimui.
  • Krantinių gylis 10-12 m
    Pirmajame etape suprojektuotas krantinės gylis yra 10 metrų. Prireikus ateityje būtų galima atlikti papildomus gilinimo darbus.

 

2022 m. gegužės mėnesį tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) pasirašyta investicinė sutartis, pagal kurią bus vystoma uosto infrastruktūra, reikalinga planuojamai jūros vėjo elektrinių plėtrai.

Smeltės pusiasalio krantinės (Nr. 149, Nr. 150, Nr. 151 dalis) bus rekonstruojamos ir pritaikomos vėjo jėgainių elektrinių krovai, surinkimui ir sandėliavimui. Numatytas plotas jėgainių įrengimo infrastruktūrai – 21 ha. Naujai rekonstruotų krantinių ilgis sieks apie 346 m (išlaikant vientisą liniją). Krantinės rekonstruojamos 16,5 m gyliui, bet gilinimo darbai atliekami 10,0 m projektiniam gyliui.

Vėjo jėgainių jūroje eksploatavimo ir priežiūros centras

Yra kelios galimybės kur galėtų būti įrengtas jūros vėjo jėgainių eksploatavimo ir techninės priežiūros centras. Šiuo metu vertinami visi variantai, siekiant parinkti geriausią vietą, kurioje galėtų prisišvartuoti techninės priežiūros laivai, įsikurti biurai, mokymo centrai ir dirbtuvės.

Daugiau informacijos - Jūros vėjo jėgainių uosto infrastruktūra