Jūrinio vėjo jėgainių parką planuojama pastatyti 2030 metais.

Vėjo energetika pažangumu ir sparčiu technologiniu progresu išsiskiria iš kitų energijos iš atsinaujinančių išteklių rūšių. Pagaminta iš vėjo energija mažina oro taršą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, padeda užtikrinti energetinį saugumą bei sumažinti iškastinio kuro importą. Vėjo energija yra neišsenkanti, o plečiant vėjo energetikos sektorių yra kuriamos naujos darbo vietos, skatinama regioninė plėtra. Verta paminėti, kad Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje mūsų šalis turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminti iki 100 procentų šaliai reikalingos elektros energijos. Norint pasiekti šiuos rodiklius vėjo energetikos, ypač jūrinės, vaidmuo ateityje tik stiprės.

Sieks apie 300 metrų (iki mentės aukščiausio taško). 

Vėjo elektrinių pamato įkasimas į jūros dugną priklauso nuo pasirinktos vėjo elektrinės pamato tipo bei jūros dugno grunto savybių. Kadangi vidutinis jūros gylis pirmajame jūrinio vėjo elektrinių parke yra apie 35 metrų, tikėtina, kad bus pasirinkta vyraujanti tokiam jūros gyliui monopilinio pamato technologija. Tokio tipo pamatas yra vienas didelio skersmens pamatinis konstrukcinis elementas, kuris sukalamas į jūros dugną galimai 30 ar daugiau metrų. 

Jūrinio vėjo elektrinių parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136,39 km². 

Galimi gamtinės aplinkos pokyčiai bus apibrėžti poveikio aplinkai vertinime (PAV), o kompensacines ir prevencines aplinkosaugos priemones turės įgyvendini parko vystytojas. 

Jūrinio vėjo elektrinės neturės neigiamos įtakos nei sausumos, nei vandens poilsiniam turizmui. Jūrinio vėjo jėgainės nuo kranto bus nutolusios apie 30 kilometrų. 

Apytikslė prognozė apie 3 TWh. 

Šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvos energetiniam saugumui – elektros generacijos trūkumas. Jūrinio vėjo jėgainių parkas – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų ženkliai padidins elektros atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei prisidės prie mažesnės elektros kainos gyventojams.  

Jūroje vyrauja stipresni vėjai, todėl mažesniame plote galima pagaminti daugiau energijos. Sausumoje panašaus galios elektrinėms reikėtų gerokai daugiau vietos.  

Jūrinio vėjo energetikos vystymo plotai buvo nustatyti atsižvelgiant į jūros ploto panaudojimą žvejybai, navigacijai, uostų bei prieplaukų veikloms, gamtos apsaugai, karinėms reikmėms, iškasto grunto gramzdinimui ir smėlio paplūdimių pamaitinimui kasimui bei priekrantės pamaitinimui skirtus plotus, bei inžinerinės infrastruktūros plotus. 

Preliminariai planuojama apie 1 300 naujų darbo vietų parko statybos laikotarpiu.  

Buvo atsižvelgta į tarptautinius jūros kelius bei intensyviausius žvejybos plotus nustatant vėjo energetikai jūroje tinkamus vystymo plotus. Į vėjo elektrinių parko teritoriją įplaukti bus galima gavus savininko leidimą. 

Statyba bus vykdoma leidžiamuose plotuose laikantis poveikio aplinkai vertinimo (PAV) nustatytų reikalavimų, kurie užtikrins minimalią invaziją jūros dugnui. 

Šalyse, kuriose jūrinio vėjo elektrinių parkai jau pastatyti, pastebėta, kad pastatytų vėjo elektrinių pamatai tampa dirbtiniais rifais jūros gyvūnijai ir augmenijai. 

Jūrinio vėjo elektrinių parkų žala aplinkai yra minimali, ypač lyginant su naftos ir dujų gavyba jūroje. Vėjo elektrinių parkų žala ekosistemoms galima tada, kai elektrinių pamatai yra tvirtinami prie jūros dugno arba statomi ant jo. Tačiau galimai žalai mažinti naudojamos įvairios technologijos, tarp kurių: burbulų užuolaida, mažinanti garso sklidimą po vandeniu, arba atstumo tarp atskirų elektrinių mažinimas, taip minimizuojant galimai pavojingų paukščiams perskridimų koridorių skaičių ir pan. Taip pat tyrimai rodo, kad vėjo elektrinės atviroje jūroje tampa savotiškais jūrinės floros ir faunos rezervatais, kurie klesti dėl laivų ir žvejybos eismo apribojimų šalia elektrinių. Tokie rezervatai suteikia prieglobstį vietinėms vandens gyvūnų rūšims. 

Atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) įvertins jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį, taip pat pateiks rekomendacijos ir reikalavimus vystytojui. 

• Jūrinio vėjo parkas leis užtikrinti žemesnes elektros kainas Lietuvos gyventojams ir įmonėms;
• Iš vėjo pagaminta energija neteršia oro ir leidžia mažinti poveikį klimatui;
• Planuojama, kad Palangos miesto savivaldybės biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų, kuriuos parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio;
• Statybų laikotarpiu planuojama sukurti net 1,3 tūkst. naujų darbo vietų;
• Projektas pritrauks virš 1 mlrd. eurų privačių investicijų; 
• Klaipėdos jūrų uosto plėtra.

• Planuojama, kad artimiausios savivaldybės biudžetas bus papildytas apie 3 mln. Eur, kuriuos parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio;
• Statybų ir eksploatacijos laikotarpiu planuojama sukurti net 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.

Taip, jau dabar atsižvelgta į Palangos gyventojų nuomonę: atstumas nuo planuotų 9 kilometrų pastumtas iki 30 kilometrų nuo kranto jūroje. 

Taip pat, organizuojami susitikimai su bendruomene: pirmasis susitikimas vyko šių metų liepos 21 dieną, kuriame dalyvavo ir energetikos ministras Dainius Kreivys. 

Parko prijungimas neterš jūros pakrantės.

Paplūdimiai nebus siaurinami.

Preliminari vertė siekia apie 1,3–2 mlrd. eurų. 

Į perdavimo tinklą pateikiamas galingumas – 700MW. Pagrindinės teritorijos charakteristikos:  

• užimamas plotas – 136,39 km²;  
• vidutinis gylis – 35 metrų;  
• atstumas nuo Klaipėdos jūrų uosto – nuo 38 kilometrų;  
• atstumas nuo kranto apie 30 kilometrų; 
• vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s (gautais matematinio modeliavimo būdu (100 m virš jūros lygio)). 

Šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvos energetiniam saugumui yra elektros generacijos trūkumas. Nauji energijos generacijos būdai yra labai svarbūs Lietuvai. 

Jūrinis vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų projektų, kuris padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir sumažins priklausomybę nuo elektros importo. 

Kad būtų aiškiau, vieno Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktoriaus galia buvo 1500 MW: planuojamas jūrinio vėjo parkas yra pusė IAE reaktoriaus, arba 700 MW, o du parkai – kaip vienas reaktorius IAE reaktorius. 

Lietuvos energetikos ministerija kartu su UAB „EPSO-G” ir VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra”. Projektą dalinai finansuoja Europos komisija. 

Šiuo metu vienos didžiausios jūrinio vėjo jėgainių plėtros jūroje rinkos yra Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kinijos, Danijos ir Belgijos – jos sudaro beveik 93 proc. įrengtų jūrinio vėjo jėgainių pajėgumų. Keli pavyzdžiai: 

• „Hornsea 2” – vienas didžiausių pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių parkas, įsikūręs Jorkšyro pakrantėje Šiaurės jūroje. Parkas sudarytas iš 165 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti daugiau nei 1,4 mln. Didžiosios Britanijos namų ūkių.  
• „Horns Rev 3” – didžiausias jūrinio vėjo jėgainių parkas Skandinavijoje. Parkas sudarytas iš 49 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti apie 425 000 Danijos namų ūkių. 
• „Thornton Bank” – pirmasis Belgijos jūrinio vėjo jėgainių parkas įsikūręs Šiaurės jūroje. Parkas sudarytas iš 54 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti apie 600 000 Belgijos namų ūkių. 

Jei neradote ieškomų atsakymų ar turite pastabų kviečiame dalintis užpildant formą D.U.K. skilties pabaigoje.

Ar 2023-10-05 Europos Komisijos patvirtinta 193 mln. EUR vertės valstybės paramos schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti, yra maksimali 15 metų laikotarpio skatinimo apimtis, kurią konkurso laimėtojai turėtų įvertinti teikdami pasiūlymus?

2024-01-12 (atnaujinta 2024-03-04) Preliminarus paramos poreikis buvo vertintas atsižvelgiant į tam tikras prielaidas ir  rinkos sąlygas. Paramos dydį lemia įvairūs kintamieji bei elektros energijos rinkos kaina. Pažymėtina, kad Europos Komisijos sprendime, kuriuo suderinta paramos schema, nurodyta  suma yra indikatyvaus pobūdžio, t. y. preliminari ir priklausomai nuo nurodytų aplinkybių gali keistis, todėl teikiant pasiūlymus neturėtų būti vertinama kaip maksimalus paramos biudžetas. Papildomai pažymėtina, kad konsultacijos su Europos Komisijos atstovais patvirtino, kad papildomų procedūrinių veiksmų dėl galimo paramos poreikio pokyčio atlikti nereikia.

Pateikite nuorodas į dokumentus, kurie turės būti pasirašyti su konkurso laimėtoju (sutartys, įsipareigojimai ir t.t.). Ar teisingai suprantame, kad konkurso laimėtojo įsipareigojimai valstybei paremti teisės aktų nuostatomis?

2024-01-30 Patvirtiname, kad konkurso laimėtojas turės pasirašyti bent keletą susitarimų su perdavimo tinklo operatoriumi – „Litgrid“ ir valstybinėmis institucijomis (pavyzdžiui, prijungimo paslaugos sutarties projektas,  susitarimas dėl kompensacijos, skirtos daliai investicijų ir kitų išlaidų, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti (žr. priedą)).

Taip pat „Litgrid“ skelbia ir kitas sutartis, kurios pasirašomos pastačius elektrines: prekybos balansavimo paslaugomis sutartis, pasinaudojimo  perdavimo tinklu sutartis.

Taip pat patvirtiname, kad reikalavimai ir nuostatos, susiję su jūrinio vėjo elektrinių parko vystymu ir eksploatavimu yra išdėstyti teisės aktuose: https://offshorewind.lt/lt/teisine-aplinka/.

Kokios trukmės prievolių užtikrinimo garantija turi būti pateikta AB „Litgrid“ po ketinimų protokolo pasirašymo?

2024-01-17 Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalimi, Konkurso dalyvio pateikiamas prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Ketinimų protokole konkurso dalyvis įsipareigoja per nustatytą laikotarpį parengti savo elektros įrenginius prijungti prie elektros tinklų, o elektros tinklų operatorius – per nustatytą laikotarpį prijungti šio asmens elektros įrenginius prie savo valdomų elektros tinklų.

Ar yra numatyti ribojimai konkurso laimėtojams perleisti projekto įgyvendinimo teisę kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims?

2024-01-12 Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, asmuo, gavęs leidimą plėtrai ir eksploatacijai, neturi teisės įgalioti kitų asmenų verstis šiame leidime nurodyta veikla arba perduoti jiems šios teisės pagal sutartį ar kitais pagrindais.

Pažymėtina, kad konkurso laimėtojas arba bent vienas ar keli iš konkurso laimėtojo įsteigtojo asmens steigėjų, jei konkurso laimėtoju pripažinta jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikianti asmenų grupė, gali perleisti kitiems asmenims savo turimas įsteigtojo asmens nuosavybės akcijas, suteikiančias teisę balsuoti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose, ar jų dalį.

Taip pat pažymime, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba parengė 2023-03-29 nutarimu Nr. O3E-332 patvirtinto Jūrinės teritorijos naudojimo atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai konkursų organizavimo ir leidimų naudoti jūrinės teritorijos dalis atsinaujinančius energijos išteklius naudojančių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai išdavimo tvarkos aprašo pakeitimus, kuriais numatomi  atvejai ir taikytinos  procedūros, kai pasikeičia konkurso laimėtojo ar jo įsteigto asmens sudėtis.

Ar Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos apskaičiuota didžiausia galima elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio kaina arba konkurso dalyvio pasiūlyta pageidaujama sandorio kaina yra nominali ar susieta su infliacijos rodikliais?

2024-01-12 Konkurso laimėtojo pasiūlyta sandorio kaina nėra susieta  su infliacijos rodikliais, t. y. sandorio kaina yra nominali ir skiriama visam  15 metų trukmės skatinimo laikotarpiui. Pažymime, kad konkurso dalyvių pageidaujama sandorio kaina negali viršyti  Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos 2023-07-13 nutarimu Nr. O3E-930 patvirtintos didžiausios galimos elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių pirkimo–pardavimo sandorio kainos, kuri yra 107,18 Eur/MWh ir negali būti mažesnė už žemiausią sandorio kainos ribą –  64,31 Eur/MWh. 

Ar konkurso laimėtojas turės sumokėti vystymo mokestį valstybei ir padengti visas išlaidas, susijusias už jūrinio vėjo elektrinės prijungimu?

2024-01-12 Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymu, konkurso laimėtojas įrengia, eksploatuoja, nuosavybės teise valdo infrastruktūrą, reikalingą atsinaujinančius išteklius naudojančioms elektrinėms prijungti prie elektros perdavimo tinklų, nuo šių elektrinių iki elektros tinklų operatoriaus nurodyto prijungimo taško ir atsakomybės ribų transformatorių pastotėje sausumos teritorijoje (nuoroda į išankstines prijungimo sąlygas). Konkurso laimėtojas elektros tinklų operatoriaus nustatyta tvarka padengia elektros tinklų operatoriaus patirtas transformatorių pastotės sausumos teritorijoje plėtros, reikalingos šioms elektrinėms prijungti, sąnaudas. Atsakydami į Jūsų klausimą, patvirtiname, kad konkurso laimėtojas turės sumokėti tiek vystymo mokestį (jei jį siūlys), tiek visas su jūrinio vėjo elektrinių parko prijungimu susijusias infrastruktūros įrengimo išlaidas. AB „Litgrid“ skelbiamose išankstinėse prijungimo sąlygose yra nurodyta jūrinio vėjo parko prijungimui reikalingos perdavimo tinklo dalies plėtros schema. Perdavimo tinklo operatoriaus dalies plėtra gali būti įgyvendinama AB „Litgrid“ arba konkurso laimėtojo jėgomis, tačiau abiem atvejais visas infrastruktūros plėtros išlaidas turės padengti konkurso laimėtojas.