Dažniausiai užduodami klausimai
Aukciono laimėtojo bus paskelbtas 2024 metų II ktv., o pirmasis jūrinio vėjo jėgainių parkas planuojamas pastatyti 2028 metais.
Vėjo energetika pažangumu ir sparčiu technologiniu progresu išsiskiria iš kitų energijos iš atsinaujinančių išteklių rūšių. Pagaminta iš vėjo energija mažina oro taršą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, padeda užtikrinti energetinį saugumą bei sumažinti iškastinio kuro importą. Vėjo energija yra neišsenkanti, o plečiant vėjo energetikos sektorių yra kuriamos naujos darbo vietos, skatinama regioninė plėtra. Verta paminėti, kad Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje mūsų šalis turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminti iki 100 procentų šaliai reikalingos elektros energijos. Norint pasiekti šiuos rodiklius vėjo energetikos, ypač jūrinės, vaidmuo ateityje tik stiprės.
Sieks apie 300 metrų (iki mentės aukščiausio taško).
Vėjo elektrinių pamato įkasimas į jūros dugną priklauso nuo pasirinktos vėjo elektrinės pamato tipo bei jūros dugno grunto savybių. Kadangi vidutinis jūros gylis pirmajame jūrinio vėjo elektrinių parke yra apie 35 metrų, tikėtina, kad bus pasirinkta vyraujanti tokiam jūros gyliui monopilinio pamato technologija. Tokio tipo pamatas yra vienas didelio skersmens pamatinis konstrukcinis elementas, kuris sukalamas į jūros dugną galimai 30 ar daugiau metrų.
Jūrinio vėjo elektrinių parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136,39 km2.
Galimi gamtinės aplinkos pokyčiai bus apibrėžti poveikio aplinkai vertinime (PAV), o kompensacines ir prevencines aplinkosaugos priemones turės įgyvendini parko vystytojas.
Jūrinio vėjo elektrinės neturės neigiamos įtakos nei sausumos, nei vandens poilsiniam turizmui. Jūrinio vėjo jėgainės nuo kranto bus nutolusios apie 30 kilometrų.
Apytikslė prognozė apie 3 TWh.
Šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvos energetiniam saugumui – elektros generacijos trūkumas. Jūrinio vėjo jėgainių parkas – vienas iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų ženkliai padidins elektros atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei prisidės prie mažesnės elektros kainos gyventojams.
Jūroje vyrauja stipresni vėjai, todėl mažesniame plote galima pagaminti daugiau energijos. Sausumoje panašaus galios elektrinėms reikėtų gerokai daugiau vietos.
Jūrinio vėjo energetikos vystymo plotai buvo nustatyti atsižvelgiant į jūros ploto panaudojimą žvejybai, navigacijai, uostų bei prieplaukų veikloms, gamtos apsaugai, karinėms reikmėms, iškasto grunto gramzdinimui ir smėlio paplūdimių pamaitinimui kasimui bei priekrantės pamaitinimui skirtus plotus, bei inžinerinės infrastruktūros plotus.
Preliminariai planuojama apie 1 300 naujų darbo vietų parko statybos laikotarpiu.
Buvo atsižvelgta į tarptautinius jūros kelius bei intensyviausius žvejybos plotus nustatant vėjo energetikai jūroje tinkamus vystymo plotus. Į vėjo elektrinių parko teritoriją įplaukti bus galima gavus savininko leidimą.
Statyba bus vykdoma leidžiamuose plotuose laikantis poveikio aplinkai vertinimo (PAV) nustatytų reikalavimų, kurie užtikrins minimalią invaziją jūros dugnui.
Šalyse, kuriose jūrinio vėjo elektrinių parkai jau pastatyti, pastebėta, kad pastatytų vėjo elektrinių pamatai tampa dirbtiniais rifais jūros gyvūnijai ir augmenijai.
Jūrinio vėjo elektrinių parkų žala aplinkai yra minimali, ypač lyginant su naftos ir dujų gavyba jūroje. Vėjo elektrinių parkų žala ekosistemoms galima tada, kai elektrinių pamatai yra tvirtinami prie jūros dugno arba statomi ant jo. Tačiau galimai žalai mažinti naudojamos įvairios technologijos, tarp kurių: burbulų užuolaida, mažinanti garso sklidimą po vandeniu, arba atstumo tarp atskirų elektrinių mažinimas, taip minimizuojant galimai pavojingų paukščiams perskridimų koridorių skaičių ir pan. Taip pat tyrimai rodo, kad vėjo elektrinės atviroje jūroje tampa savotiškais jūrinės floros ir faunos rezervatais, kurie klesti dėl laivų ir žvejybos eismo apribojimų šalia elektrinių. Tokie rezervatai suteikia prieglobstį vietinėms vandens gyvūnų rūšims.
Atliekamas poveikio aplinkai vertinimas (PAV) įvertins jūrinio vėjo elektrinių parko poveikį, taip pat pateiks rekomendacijos ir reikalavimus vystytojui.
- Jūrinio vėjo parkas leis užtikrinti žemesnes elektros kainas Lietuvos gyventojams ir įmonėms;
- Iš vėjo pagaminta energija neteršia oro ir leidžia mažinti poveikį klimatui;
- Planuojama, kad Palangos miesto savivaldybės biudžetas bus papildytas apie 3 mln. eurų, kuriuos parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio;
- Statybų laikotarpiu planuojama sukurti net 1,3 tūkst. naujų darbo vietų;
- Projektas pritrauks virš 1 mlrd. eurų privačių investicijų;
- Klaipėdos jūrų uosto plėtra.
- Planuojama, kad artimiausios savivaldybės biudžetas bus papildytas apie 3 mln. Eur, kuriuos parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio;
- Statybų ir eksploatacijos laikotarpiu planuojama sukurti net 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.
Taip, jau dabar atsižvelgta į Palangos gyventojų nuomonę: atstumas nuo planuotų 9 kilometrų pastumtas iki 30 kilometrų nuo kranto jūroje.
Taip pat, organizuojami susitikimai su bendruomene: pirmasis susitikimas vyko šių metų liepos 21 dieną, kuriame dalyvavo ir energetikos ministras Dainius Kreivys.
Parko prijungimas neterš jūros pakrantės.
Paplūdimiai nebus siaurinami.
Preliminari vertė siekia apie 1,3–2 mlrd. eurų.
Į perdavimo tinklą pateikiamas galingumas – 700MW. Pagrindinės teritorijos charakteristikos:
- užimamas plotas – 136,39 km2;
- vidutinis gylis – 35 metrų;
- atstumas nuo Klaipėdos jūrų uosto – nuo 38 kilometrų;
- atstumas nuo kranto apie 30 kilometrų;
- vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s (gautais matematinio modeliavimo būdu (100 m virš jūros lygio)).
Šiuo metu didžiausias iššūkis Lietuvos energetiniam saugumui yra elektros generacijos trūkumas. Nauji energijos generacijos būdai yra labai svarbūs Lietuvai.
Jūrinis vėjo parkas Baltijos jūroje – vienas iš svarbiausių Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatytų projektų, kuris padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir sumažins priklausomybę nuo elektros importo.
Kad būtų aiškiau, vieno Ignalinos atominės elektrinės (IAE) reaktoriaus galia buvo 1500 MW: planuojamas pirmasis jūrinio vėjo parkas yra pusė IAE reaktoriaus, arba 700 MW, o du parkai – kaip vienas reaktorius IAE reaktorius.
Lietuvos energetikos ministerija kartu su UAB „EPSO-G” ir VšĮ „Lietuvos energetikos agentūra”. Projektą dalinai finansuoja Europos komisija.
Šiuo metu vienos didžiausios jūrinio vėjo jėgainių plėtros jūroje rinkos yra Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Kinijos, Danijos ir Belgijos – jos sudaro beveik 93 proc. įrengtų jūrinio vėjo jėgainių pajėgumų. Keli pavyzdžiai:
- „Hornsea 2” – vienas didžiausių pasaulyje jūrinio vėjo jėgainių parkas, įsikūręs Jorkšyro pakrantėje Šiaurės jūroje. Parkas sudarytas iš 165 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti daugiau nei 1,4 mln. Didžiosios Britanijos namų ūkių.
- „Horns Rev 3” – didžiausias jūrinio vėjo jėgainių parkas Skandinavijoje. Parkas sudarytas iš 49 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti apie 425 000 Danijos namų ūkių.
- „Thornton Bank” – pirmasis Belgijos jūrinio vėjo jėgainių parkas įsikūręs Šiaurės jūroje. Parkas sudarytas iš 54 vėjo turbinų ir elektros energija gali aprūpinti apie 600 000 Belgijos namų ūkių.
Jei neradote ieškomų atsakymų ar turite pastabų kviečiame dalintis užpildant formą D.U.K. skilties pabaigoje.
Aukcionas planuojamas 2023 metų III ketvirtį.
Visą svarbiausią informaciją apie teisės aktus rasite teisinės aplinkos skiltyje.
Į perdavimo tinklą pateikiamas galingumas – 700MW. Pagrindinės teritorijos charakteristikos:
- užimamas plotas – 136,39 km2;
- vidutinis gylis – 35 metrų;
- atstumas nuo Klaipėdos jūrų uosto – nuo 38 kilometrų;
- atstumas nuo kranto apie 30 kilometrų;
- vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s (gautais matematinio modeliavimo būdu (100 m virš jūros lygio)).
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VERT) turi patvirtinti konkurso organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti kriterijų, aukciono dalyviams, aprašą. Planuojama tai atlikti 2022 metų III ketvirtį.
Santykiai bus apibrėžti atitinkamomis sutartimis, kuriose bus numatyti įsipareigojimai.
Pvz. jau dabar aišku, kad Palangos miesto savivaldybei bus mokamas 1 EUR/MWh mokestis vietinių bendruomenių projektams. Parko vystytojas būtų įpareigotas sumokėti mokestį nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio. Planuojama, kad per metus būtų sumokama apie 3 mln. eurų.
Parametrus numato Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV).
Pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalį: leidimai plėtrai ir eksploatacijai įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
1) kurie šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais;
2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą.
Elektros perdavimo sistemos operatorius tai paskelbs savo tinklalapyje 2023 metų III ketvirtį.
Pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 straipsnio 11 dalį: leidimai plėtrai ir eksploatacijai įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis išduodami fiziniams asmenims, turintiems teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, arba Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims, kitų valstybių narių juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikoje:
1) kurie šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pripažinti konkurso laimėtojais;
2) kurie yra įvykdę įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu. Asmuo laikomas įvykdžiusiu įsipareigojimus, susijusius su mokesčių, įskaitant socialinio draudimo įmokas, mokėjimu, jeigu jo neįvykdytų įsipareigojimų suma yra mažesnė kaip 50 eurų;
3) kuriems nėra pradėta bankroto, reorganizavimo ir (ar) likvidavimo procedūra;
4) kurie prisijungimo prie elektros perdavimo tinklų sausumos teritorijoje sąnaudas įsipareigoja padengti savo lėšomis ir prisiima atsakomybę už pagamintos elektros energijos sukeltą disbalansą.
Elektros perdavimo sistemos operatorius tai paskelbs savo tinklalapyje 2023 metų III ketvirtį.
Šią informaciją galite rasti vystytojų ir aplinkosaugos skiltyse.
Pirmojo jūrinio vėjo jėgainių parko jungtis bus pajungta į Darbėnų skirstyklą. Plačiau apie technologinius ir techninius parametrus atsakys Infrastruktūros studija, kuri bus atlikta 2023 metų II ketvirtį.
Jei neradote ieškomų atsakymų ar turite pastabų kviečiame dalintis užpildant formą D.U.K. skilties pabaigoje.
Teisės aktų pakeitimai, susiję su antrojo parko konkurso organizavimo ir įgyvendinimo sąlygomis, dar nepriimti, ši rinkos konsultacija organizuojama tik dėl pirmojo jūrinio vėjo elektrinių parko.
Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (XI-1375 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (lrs.lt)) 22 straipsnio 22 dalies 5 punktu, įgyvendinimo planas konkurso laimėtojo prašymu galės būti pakeistas gavus Lietuvos energetikos agentūros rašytinį suderinimą.
Vadovaujantis atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (XI-1375 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (lrs.lt)) 22 straipsnio 9 dalimi, konkursas organizuojamas ne vėliau kaip per 180 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos interneto svetainėje dienos. Konkurso dalyvių registracija trunka 90 kalendorinių dienų nuo informacijos apie planuojamą organizuoti konkursą paskelbimo dienos. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba konkurso laimėtoją nustato per 60 kalendorinių dienų nuo konkurso dalyvių registracijos pabaigos. Šis terminas gali būti pratęstas 30 kalendorinių dienų motyvuotu konkurso komiteto, sudaryto Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, prašymu. Šiuo metu tikslinami teisės aktai, numatant, jog į 180 kalendorinių dienų konkurso organizavimo terminą nebūtų įtrauktas laikotarpis potencialaus konkurso laimėtojo atitikimui nacionaliniam saugumui patikrinimui atlikti.
Dokumentai, kuriuos turės pateikti konkurse norintys dalyvauti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys yra nurodyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme (XI-1375 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (lrs.lt)), 2022-10-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 1049 “Dėl reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, ir jūrinės teritorijos tyrimų bei kitų veiksmų atlikimo išlaidų kompensavimo aprašo” (1049 Dėl Reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinau… (lrs.lt)), Konkursų organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos apraše, kurį rengia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.
Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (XI-1375 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (lrs.lt)) 49 straipsnio 9 dalies nuostatomis, kompensacijos dydis apskaičiuojamas dauginant leidime plėtrai ir eksploatacijai, kai elektrinė plėtojama jūrinėje teritorijoje, numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 18 EUR/kW įkainio. Konkurso laimėtojas taip pat turės pateikti šios prievolės įvykdymo užtikrinimą. Kompensacijų mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė. Papildomų kompensacijos priedų, kurie būtų skirti daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, kurios reikalingos nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose nėra numatyta.
2022-10-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1049 “Dėl reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, ir jūrinės teritorijos tyrimų bei kitų veiksmų atlikimo išlaidų kompensavimo aprašo” (1049 Dėl Reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinau… (lrs.lt)) 26 ir 27 punkte numatyta, kad Konkurso laimėtojas turi užtikrinti, kad nuo leidimo plėtrai ir eksploatacijai konkurso laimėtojui išdavimo dienos iki leidimo gaminti elektros energiją konkurso laimėtojui išdavimo dienos, mažų ir vidutinių su projekto statyba susijusių suteikiamų paslaugų ir atliekamų rangos darbų vertė bus ne mažesnė kaip 3 procentai skaičiuojant nuo projekto statybos laikotarpiu atliktų investicijų išlaidų sumos, o susijusių suteikiamų paslaugų ir atliekamų rangos darbų vertė bus ne mažesnė kaip 10 procentų skaičiuojant nuo visų projekto eksploatacijos ir priežiūros sąnaudų sumos. To paties teisės akto 53.5 ir 53.6 p. yra numatytos baudos konkurso nugalėtojui už šio reikalavimo nevykdymą.
Vadovaujantis galiojančia šių tyrimų vykdymo sutartimi, pusmečio tyrimų duomenis planuojama paviešinti 2023 m. vasario mėn., o metinius – 2023 m. rugpjūčio mėn. Norintiems susipažinti su vykdomų tyrimų turiniu, pridedami tyrimų viešųjų pirkimų dokumentai (eviesiejipirkimai.lt). Prašome sekti aktualią informaciją.
Vadovaujantis galiojančia geologinių tyrimų sutartimi, visus valstybės lėšomis planuojamus vykdyti jūros dugno tyrimus pirmoje jūros vėjo elektrinių parko teritorijoje, planuojama pabaigti 2023 metų I ketv. Geologinių gręžinių atlikimo vietos yra konkretizuotos ir dėl jų konsultacijos su potencialiais vėjo elektrinių parkų vystytojais šiuo metu neplanuojamos. Atliktų tyrimų duomenų ataskaitos skelbiamos interneto tinklalapyje (https://offshorewind.lt/lt/vystytojams/). Konkurso dalyviai galės įvertinti atliktų tyrimų turinį ir teikdami pasiūlymą konkursui, įvertinti papildomų tyrimų poreikį, kurie būtų atliekami nuosavomis lėšomis. Norintiems susipažinti su vykdomų tyrimų apimtimi, pridedama tyrimų vykdymo techninė specifikacija (eviesiejipirkimai.lt) Prašome sekti aktualią informaciją.
Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (XI-1375 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (lrs.lt)) 22 straipsnio 9 dalimi, valstybės lėšomis vykdomų tyrimų ir kitų veiksmų rezultatai bei šių tyrimų ir kitų veiksmų atlikimo išlaidos viešai paskelbiami per 2 darbo dienas nuo jų gavimo dienos, tačiau ne vėliau, negu skelbiama informacija apie planuojamą organizuoti konkursą.
Vadovaujantis Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (XI-1375 Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (lrs.lt)) 22 straipsnio 10 dalies 5 punktu, konkurso dalyviai konkurso organizatoriui turės pateikti Elektros energetikos įstatymo (VIII-1881 Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (lrs.lt)) 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą ir 211 straipsnio 1 dalyje nurodytą asmens prievolių įvykdymo užtikrinimą, kurio dydis – 75 Eur už kW vertinant leistinos generuoti galios dydį.
Konsultacijos kol kas nėra numatytos. PSO įvertins jų tikslingumą ir, priėmus sprendimą, bus paskelbtas skelbimas apie planuojamas konsultacijas ir kvietimas jose dalyvauti. Prašome sekti aktualią informaciją.
Elektrinių plėtros jūrinėje teritorijoje vystymo mokesčio mokėjimo sąlygos yra nustatytos 2022-10-19 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1049 “Dėl reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines jūrinėje teritorijoje, ir jūrinės teritorijos tyrimų bei kitų veiksmų atlikimo išlaidų kompensavimo aprašo” (1049 Dėl Reikalavimų asmenims, siekiantiems įgyti bei įgijusiems teisę plėtoti ir eksploatuoti atsinau… (lrs.lt)) 55 p. Vystymo mokestį konkurso laimėtojas turi sumokėti per 5 metus nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Vystymo mokestis mokamas lygiomis dalimis kasmet iki einamųjų metų gruodžio 31 dienos.
Neradote atsakymo? Užduokite klausimą: