Tarpiniai matavimų duomenys atskleidė vėjo energijos potencialą Lietuvos Baltijos jūroje

Penkių mėnesių vėjo greičio matavimų duomenys rodo, kad Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius. Vidutinis vėjo greitis 100–250 m aukštyje siekia nuo 8,1 iki 8,9 m/s. Didžiausi vėjo greičiai buvo stebimi spalio–lapkričio mėnesiais (vidutiniškai 10 m/s), o maksimalus pasiektas vėjo greitis per visą laikotarpį buvo 22,8 m/s. Šie dydžiai patvirtina anksčiau sumodeliuotus vėjo greičius, vertinant vėjo potencialą Baltijos jūroje.

Nuo 2022 m. liepos 19 d. hidrometeorologinių parametrų matavimus pirmojo jūrinio vėjo parko teritorijoje Baltijos jūroje atlieka Ispanijos įmonė „EOLOS Floating Lidar Solutions SL“, kuri laimėjo Lietuvos energetikos agentūros tarptautinį viešąjį pirkimą.

Dviejose iš anksto numatytose vietose buvo priinkaruoti du plūdurai (E01 ir E06) su matuojančia įranga EOLOS FLS200.

Vienerius metus skirtinguose aukščiuose bus matuojamas vėjo greitis bei vėjo kryptis, taip pat bus fiksuojamas atmosferos slėgis, oro temperatūra, santykinis drėgnis, bangų aukštis, srovių stiprumas bei kryptis ir vandens lygis. Potencialiems pirmojo parko vystytojams šie duomenys padės parinkti vėjo turbinų modelius, sumodeliuoti jų išdėstymą, įvertinti parko gamybos pajėgumus ir jo eksploatavimo laiką.

Įvertinus jau turimus penkių mėnesių vėjo greičio matavimų duomenis, galima teigti, kad Lietuva turi pakankamus jūros vėjo energijos išteklius. Vidutinis vėjo greitis 100–250 m. aukštyje siekia nuo 8,1 iki 8,9 m/s. Didžiausi vėjo greičiai buvo stebimi spalio–lapkričio mėnesiais (vidutiniškai 10 m/s), o maksimalus pasiektas vėjo greitis per visą laikotarpį buvo 22,8 m/s. Šie dydžiai patvirtina anksčiau sumodeliuotus vėjo greičius, vertinant vėjo potencialą Baltijos jūroje.

Didesnis vėjo greitis jūroje turi tiesioginę įtaką elektros gamybai bei galingesnių turbinų modelių parinkimui. Remiantis turimais duomenimis įvertinta ir dominuojanti vėjo kryptis pirmojo jūrinio vėjo parko teritorijoje, kuri yra svarbi vėjo elektrinių orientacijos parinkimui. Nustatyta, kad dažniau stebimi buvo vakarų ir pietvakarių vėjai.

EOLOS FLS200 matavimo įrangos plūdurų E01 ir E06 vieta Baltijos jūroje

Tarpiniai hidrometeorologinių matavimų duomenys jau yra atvirai prieinami tinklalapio skiltyje Vystytojams. Publikuojami tarpiniai duomenys yra negalutiniai, jie bus tikslinami, tęsiant matavimus.

Matavimų rezultatai yra itin svarbūs rengiantis 2023 m. rugsėjį numatytam organizuoti pirmojo vėjo elektrinių parko plėtrai ir eksploatacijai Lietuvos jūrinėje teritorijoje konkursui. Numatoma, kad galutiniai metiniai duomenys bus apdoroti ir pateikti ataskaitoje iki 2023 m. rugpjūčio pradžios.

Primename, kad apie 700 MW įrengtosios galios elektrinių parkas Baltijos jūroje galėtų pagaminti iki 3 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo. Pirmajam jūrinio vėjo parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia 137,5 km2, atstumas iki Klaipėdos jūrų uosto – apie 38 kilometrai.

 

Kitos naujienos