Pirmasis jūrinio vėjo
parkas Lietuvoje
Šis parkas – vienas iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės projektų. Jis ženkliai padidins vietinės elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.
700MW
galios elektrinių parkas bus pastatytas 2028 m.
3 TWh
elektros energijos per metus pagaminsiantis parkas užtikrins iki 25 proc. Lietuvos poreikio
virš 1 mlrd.
eurų privačių investicijų
1300
naujų darbo vietų
Atsinaujinanti žalioji energija
Planuojama, jog 2028 m. Lietuvos teritoriniuose vandenyse ties Palanga pradėsiantis veikti pirmasis maždaug 700 MW galios jūrinio vėjo parkas Baltijos šalyse galėtų pagaminti iki 3 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki ketvirtadalio Lietuvos elektros energijos poreikio ir sumažintų šalies priklausomybę nuo elektros importo, taip pat pritrauks virš 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų.
Naujienos
Projekto eiga
Dažniausiai užduodami klausimai
D.U.K.
Aukciono laimėtojas bus paskelbtas 2024 metų II ketvirtį, o pirmasis jūrinio vėjo jėgainių parkas planuojamas pastatyti 2028 metais.
Vėjo energetika pažangumu ir sparčiu technologiniu progresu išsiskiria iš kitų energijos iš atsinaujinančių išteklių rūšių. Pagaminta iš vėjo energija mažina oro taršą, prisideda prie klimato kaitos mažinimo, padeda užtikrinti energetinį saugumą bei sumažinti iškastinio kuro importą. Vėjo energija yra neišsenkanti, o plečiant vėjo energetikos sektorių yra kuriamos naujos darbo vietos, skatinama regioninė plėtra. Verta paminėti, kad Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje mūsų šalis turi ambicingą tikslą – iš atsinaujinančių šaltinių pasigaminti iki 100 proc. šaliai reikalingos elektros energijos. Norint pasiekti šiuos rodiklius vėjo energetikos, ypač jūrinės, vaidmuo ateityje tik stiprės.
Sieks apie 300 metrų (iki mentės aukščiausio taško).
Jūrinio vėjo elektrinių parkui numatytos teritorijos plotas Baltijos jūroje siekia apie 136,39 km2.
Galimi gamtinės aplinkos pokyčiai bus apibrėžti poveikio aplinkai vertinime (PAV), o kompensacines ir prevencines aplinkosaugos priemones turės įgyvendini parko vystytojas.
Jūrinio vėjo elektrinės neturės neigiamos įtakos nei sausumos, nei vandens poilsiniam turizmui. Jūrinio vėjo jėgainės nuo kranto bus nutolusios apie 30 kilometrų.
- Planuojama, kad artimiausios savivaldybės biudžetas bus papildytas apie 3 mln. Eur, kuriuos parko vystytojas bus įpareigotas sumokėti nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio;
- Statybų ir eksploatacijos laikotarpiu planuojama sukurti net 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.
Aukcionas planuojamas 2023 metų III ketvirtį.
Visą svarbiausią informaciją apie teisės aktus rasite teisinės aplinkos skiltyje.
Į perdavimo tinklą pateikiamas galingumas – 700MW. Pagrindinės teritorijos charakteristikos:
- užimamas plotas – 136,39 km2;
- vidutinis gylis – 35 metrų;
- atstumas nuo Klaipėdos jūrų uosto – nuo 38 kilometrų;
- atstumas nuo kranto apie 30 kilometrų;
- vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s (gautais matematinio modeliavimo būdu (100 m virš jūros lygio)).
Jei neradote ieškomų atsakymų ar turite pastabų kviečiame dalintis užpildant formą dažniausiai užduodamų klausimų skiltyje.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VERT) turi patvirtinti konkurso organizavimo ir leidimų išdavimo tvarkos aprašą, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi patvirtinti kriterijų, aukciono dalyviams, aprašą. Planuojama tai atlikti 2022 metų III ketvirtį.
Santykiai bus apibrėžti atitinkamomis sutartimis, kuriose bus numatyti įsipareigojimai.
Pavyzdžiui, jau dabar aišku, kad Palangos miesto savivaldybei bus mokamas 1 EUR/MWh mokestis vietinių bendruomenių projektams. Parko vystytojas būtų įpareigotas sumokėti mokestį nuo sugeneruotos ir į tinklą pateiktos elektros kiekio. Planuojama, kad per metus būtų sumokama apie 3 mln. eurų.
Parametrus numato Poveikio aplinkai vertinimas (PAV) ir Strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (SPAV).
