Aštuonios Baltijos jūros regiono šalių perdavimo sistemų operatorės (PSO) paskelbė bendrą ekspertinį dokumentą dėl glaudesnio tarpvalstybinio bendradarbiavimo jūros vėjo energijos ir susijusios elektros perdavimo tinklo infrastruktūros srityje. Strategines gaires jie pristatė vakar Varšuvoje vykusiame Baltijos energijos rinkos jungčių plano (angl. BEMIP – Baltic Energy Market Inteconnection Plan) ministrų susitikime, kurį organizavo Lenkijos energetikos ministrė Paulina Hennig-Kloska bei Europos Komisijos energetikos ir būsto sektoriaus komisaras Dan Jorgensen.
Danijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos elektros tinklų operatorių, vadinamosios „Baltijos vėjo jūros tinklo iniciatyvos“ (angl. BOGI – Baltic offshore grid initiative), bendradarbiavimo tikslas – parengti bendrą veiksmų planą, kaip pagaminti daugiau jūros vėjo elektros energijos Baltijos jūroje ir kuo efektyviau ją tiekti atitinkamoms rinkoms. Šiame dokumente ypatingas dėmesys skiriamas jūrų infrastruktūros saugumo ir apsaugos klausimams. Atsižvelgiant į numatomą jūros vėjo jėgainių projektų skaičiaus didėjimą, Baltijos jūros regionas galėtų tapti patrauklesnis pramonės investicijoms į gamybos įmones ir turėtų potencialo sukurti daug darbo vietų visoje vertės grandinėje.
Energijos gamybos potencialas Baltijos jūroje yra apie 93 GW, palyginti su mažiau nei 5 GW šiuo metu įrengta galia. Vis dar trūksta reguliavimo ir ekonominių prielaidų, kad būtų galima bendrai išnaudoti šį potencialą stipriai Europai. Ekspertinis dokumentas skirtas suteikti postūmį šioje srityje.
Dokumentas grindžiamas 2024 m. balandžio 10 d. Baltijos jūros regiono vyriausybių pasirašyta Vilniaus deklaracija, kurioje operatoriams buvo suteiktas aiškus įgaliojimas stiprinti regioninį bendradarbiavimą. Tuo metu Baltijos jūros regiono šalys nustatė tikslą iki 2030 m. pasiekti 26,7 GW jūros vėjo jėgainių pajėgumą, o iki 2040 m. – beveik 45 GW. Ekspertų dokumente PSO analizuoja ES valstybių narių elektros jungčių potencialą ir šias galimybes iliustruoja Baltijos jūros tinklo žemėlapyje. Šios galimybės apima taškų jungiamąsias linijas, t. y. tarpvalstybines elektros linijas, vadinamąsias hibridines jungiamąsias linijas, jungiančias dviejų ar daugiau šalių jūros vėjo jėgainių parkus, taip pat tarpvalstybines radialines jungtis, kuriomis vienos valstybės teritoriniuose vandenyse esantys vėjo jėgainių parkai jungiasi prie kitos valstybės elektros tinklo.
Ekspertų dokumente taip pat nagrinėjama, ar planuojami jūros vėjo jėgainių parkai gali turėti dėl jėgainių tarpusavio sąveikos ir turbulencijos įtakos mažėjantį energijos efektyvumą (angl. wake effect), kaip galima užtikrinti reikiamą finansavimą, kad būtų pasiektas teisingas sąnaudų ir naudos santykis, atsižvelgiant į didėjančias projekto sąnaudas, ir kaip galima bendrai sumažinti tiekimo grandinių trikdžius. Atsižvelgdami į tai, operatoriai siūlo iššūkių sprendimo priemones: glaudesnį regioninį planavimą tarp valstybių ir PSO pagal „Nordel“ pagrindinį planą, didesnį privačių investuotojų įtraukimą ir tikslinį ES finansavimą projektams.
Visą ekspertinį dokumentą anglų kalba galima rasti čia.
Aštuoni Baltijos jūros regiono PSO yra „50Hertz“ (Vokietija), AST (Latvija), „Elering“ (Estija), „Energinet“ (Danija), „Fingrid“ (Suomija), „Litgrid“ (Lietuva), PSE (Lenkija) ir „Svenska Kraftnät“ (Švedija).
Parengiamieji darbai jūrinio vėjo elektrinių plėtrai ir susijusios infrastruktūros įrengimui Nr. 03-004-P-0001
Finansuoja Europos Sąjunga NextGenerationEU
