Jūrinio vėjo parkai Baltijos jūroje

Jūrinio vėjo parkai Lietuvoje – vieni iš svarbiausių šalies energetinės nepriklausomybės projektų. Jie itin padidins elektros iš atsinaujinančių energijos išteklių gamybą ir taip sumažins Lietuvos priklausomybę nuo elektros importo bei užtikrins mažas elektros kainas gyventojams.

Planuojama, jog iki 2035 metų Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūros dalyje ties Palanga pradėsiantys veikti du maždaug 1,4 GW galios jūrinio vėjo parkai pagamins iki 6 TWh žaliosios elektros energijos per metus, o tai užtikrintų iki pusės dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio, taip pat pritrauks beveik 3 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1,3 tūkst. naujų darbo vietų.

Pirmasis 700 MW galios jūrinio vėjo elektrinių parko  konkursas buvo paskelbtas 2023 m. kovo 30 d. Jo laimėtoju pripažinti jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiantys juridiniai asmenys: UAB „Ignitis renewables“ ir OW OFFSHORE, S.L., kurie  pasiūlė valstybei didžiausią vystymo mokestį – 20 mln. Eur. Konkurso laimėtojai įgijo teisę vystyti jūrinio vėjo elektrinių parką 120 km2 plote Baltijos jūroje, nutolusiame apie 36 km. Projektui buvo suteiktas „Curonian Nord“ vardas. Detaliau apie projekto įgyvendinimo eigą galima susipažinti vystytojo internetiniame tinklalapyje: Lithuanian offshore wind farm | Curonian Nord

Antrajam 700 MW leistinos generuoti galios jūrinio vėjo elektrinių parko vystytojui nustatyti konkursą planuojama skelbti 2025 m. birželio 9 d. Jūrinio vėjo elektrinių plėtrai skirtos teritorijos plotas sieka apie 136,39 km2, parkas nuo kranto bus nutolęs apie 36 km. Antrasis konkursas organizuojamas su galimybe gauti valstybės paramą, kuri galėtų būti mokama 15 metų nuo leidimo generuoti gavimo dienos.

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatymus bei remiantis europine praktika vystant jūrinio vėjo elektrinių parką, šiam Lietuvos Respublikai strategiškai svarbiam energetiniam projektui privaloma atlikti reikalingas procedūras ir studijas, iš kurių svarbiausios:

• inžinerinės infrastruktūros vystymo plano parengimas ir strateginio pasekmių aplinkai vertinimo (SPAV) atlikimas;
• planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV);
• vėjo greičio planuojamoje teritorijoje matavimai;
• dugno geofiziniai ir geotechniniai tyrimai.

Jūrinio vėjo parkų kuriama vertė

• Jūrinio vėjo jėgainių projektai leis įgyvendinti pagrindinį Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslą atsinaujinančių energijos išteklių srityje – toliau didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį Lietuvos vidaus energijos gamyboje ir galutiniame energijos suvartojimo balanse, taip mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro importo ir didinant vietinės elektros energijos gamybos pajėgumus
• Jūrinio vėjo parkai leis užtikrinti žemesnes elektros kainas Lietuvos gyventojams ir įmonėms;
• Vėjo energijos šaltiniai yra atsinaujinantys, vadinasi, neišsenkantys;
• Iš vėjo pagaminta energija neteršia oro ir leidžia mažinti poveikį klimatui.

Nauda pajūrio bendruomenei

• Parkų vystytojas įsipareigoja prisidėti prie pajūrio bendruomenių gerovės – kasmet šalia statomo parko esančių savivaldybių bendruomenėms skirti įmoką (1 eurą už 1 MWh pagamintos elektros energijos), kas, preliminariais vertinimais, sieks maždaug 3 mln. eurų;
• Parkų vystytojas turės skirti ne mažiau kaip 5 mln. eurų sumą aplinkos apsaugos Lietuvos jūrinėje teritorijoje tikslais;
• Statybų ir eksploatacijos laikotarpiu planuojama sukurti net 1,3 tūkst. naujų darbo vietų;
• Ne mažiau nei 3 proc. parko statybos darbų turės atlikti mažos bei vidutinio dydžio įmonės.

Projektų vieta

Jūrinio vėjo elektrinių parkų prijungimas

Jūrinio vėjo elektrinių parkų prijungimas planuojamas sausumoje – Darbėnų pastotėje.

Konkretizuotos inžinerinės infrastruktūros koridorių trasos bus suplanuotos rengiamo „Teritorijų, reikalingų prijungti atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias elektrines, planuojamas plėtoti jūrinės teritorijos dalyje (dalyse), prie elektros perdavimo tinklų, parengimo inžinerinės infrastruktūros plėtrai” vystymo plano (toliau – inžinerinės infrastruktūros vystymo planas) sprendiniais.

Inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimas jau baigiamojoje stadijoje, jo koncepcijos rengimo metu išnagrinėtos skirtingos dviejų jūrinio vėjo elektrinių parkų prijungimo alternatyvos, atliktas jų strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, organizuotos tarpvalstybinės konsultacijos ir diskusijos su už aplinkos apsaugą atsakingomis valstybės institucijomis bei visuomene.

Pasirinktos inžinerinės infrastruktūros koridorių trasos aplinkosauginiu požiūriu vertintos palankiausiai. Jų įgyvendinimo metu užtikrinama, kad nebus ardomos pajūrio kopos, nebus daroma įtaka jūroje žiemojantiems paukščiams ir povandeninėms organizmų buveinėms. Visa sausumoje planuojama infrastruktūra numatoma įrengti po žeme, siekiant užtikrinti minimalią įtaką žmonių turtui ir planuojamai ūkinei veiklai.